užuomarštis

užúomarštis sf. (1) NdŽ; L žr. užuomarša: 1. NdŽ Diena po dienos vis giliau į užuomarštį grimzta tamsi praeitis sp. 2. Katerina krūptelėjo iš užuomaršties J.Balt. Čionai visados dvelkė ramybė ir užuomarštimi rš. Galilėjus ieškojo užuomaršties, niekieno netrikdomo išsiblaškymo rš. 3. Užúomarštis ima – jau visko nebeatsimenu, kaip buvo Lnkv.